Vytautas_Andrius_Graiciunas.doc

Vytautas Andrius Graičiūnas matematiškai įrodė, kad vienas vadovas neprivalo vadovauti daugiau kaip 4-5 pavaldiniams.

Apibrėždamas vienam vadovui tenkančių pavaldinių problemą jis įvedė šias valdymo santykių tarp vadovų ir pavaldinių grupes:
- tiesioginiai ir paprastieji valdymo ryšiai;
- kryžminiai valdymo ryšiai;
- tiesioginiai grupiniai valdymo ryšiai tarp vadovo ir kiekvienos galimos pavaldumo kombinacijos.

V. Graičiūnas nustatė, kad pagal visas tris minėtas valdymo ryšių grupes reikia nustatyti potencialias vadovo darbo laiko sąnaudas. Net kryžminio valdymo ryšio atveju vadovui gali prireikti eikvoti savo darbo laiką, vykdant tarpininko funkcijas.

Tačiau tais atvejais, kai pavaldinių darbas nesusietas, nagrinėti kryžminius ir grupinius ryšius nebūtina. Bendrą vadovo ir pavaldinių valdymo ryšių skaičių V. Graičiūnas išreiškė šia jį išgarsinusia formule: N[(2N/2)+N-1], kurioje N - pavaldinių skaičius.

Didėjant pavaldinių skaičiui, valdymo ryšių skaičius, remiantis šia formule, didėja taip:

Valdymo ryšių skaičiaus augimas didinant pavaldinių skaičių
1 lentelė

Toliau didinant pavaldinių skaičių, jų ryšių su vadovu bendras skaičius tampa astronominis. Plėtojant V. Graičiūno teoriją, amerikiečių vadybos specialistas R. Davis išskyrė administracinės kontrolės diapazoną, priežiūros apimtį, t. y. detalizavo valdymo ryšius.