Užtemimas.pdf

Stephenie Meyer UŽTEMIMAS

Mano vyrui Pančui

Už tavo kantrybę, meilę, draugystę, humorą,

Ir norą valgyti ne namie.

Ir taip pat mano vaikams, Gabe, Seth ir Eli

Už tai, kad leidot patirti meilę, už kurią žmonės laisvai miršta.

Stephenie Meyer UŽTEMIMAS

Ugnis ir ledas

Vieni sako, kad pasaulis sudegs

Kiti, kad sušals

Iš to, kokią aistrą ragavau

Aš palaikau tuos, kurie pasirinko ugnį

Bet jei aš turėčiau žūti dukart

Manau aš turėčiau pakankamai neapykantos

Pasakyti, kad naikinantis ledas

Irgi puiku

Ir to užtenka

Robertas Frostas

Stephenie Meyer UŽTEMIMAS

PRATARMĖ

VISI MŪSŲ BANDYMAI IŠSISUKTI BUVO BERGŽDI.

Suledėjusia širdimi, aš stebėjau, kaip jis ruošėsi mane ginti. Jo įsitempusi laikysena neišdavė nė

užuominos abejonės, nors jie mus viršijo skaičiumi. Aš žinojau, kad pagalbos mes galim

nesitikėti - šiuo metu jo šeima kovojo už savo gyvybes, kaip ir jis dėl mūsų.

Ar aš kada sužinosiu kitos kovos rezultatus? Ar sužinosiu kas nugalėtojai, kas pralaimėtojai? Ar

aš gyvensiu pakankamai ilgai, kad tai sužinočiau?

Tačiau šansai neatrodė tokie geri.

Juodos, laukinės akys troško mano mirties, laukiančios tos akimirkos, kada mano gynėjas

nukreips dėmesį. Tą akimirką aš tikrai mirsiu.

Kažkur toli, labai toli šaltame miške sukaukė vilkas.

Stephenie Meyer UŽTEMIMAS

1. ULTIMATUMAS

Bella,

Nesuprantu, kodėl tu verti Čarliui perdavinėti žinutes Billiui, lyg mes būtume antroje klasėje –

jei aš norėčiau su tavimi pasikalbėti, aš atsakyčiau

Tu priėmei sprendimą, aišku? Tu negali turėti abiejų, kada

Ta dalis apie „mirtinus priešus“ tau per sudėtinga

Klausyk, aš žinau kad buvau nemandagus, bet nėra kito kelio

Mes negalime būti draugais, kai tu visą laiką leidi su daugybe

Viskas tik blogėja, jei aš galvoju apie tave per daug, taigi prašau man daugiau nerašyti

Taip, aš irgi tavęs labai ilgiuosi. Labai. Nieko nepakeisi. Atleisk.

Džeikobas.

Aš perbraukiau lapą pirštais, jausdama įspaudus, kur jis paspaudė parkerį taip stipriai, kad

galėjo perdurti lapą. Aš galėjau įsivaizduoti jį rašant tai – keverzodamas piktas raides savo

grubiu šriftu, rašydamas eilutę po eilutės, kai žodžiai pasirodė neteisingi, gal net sutraškėjo

parkeris jo per didelėje rankoje, tai galėjo paaiškinti rašalo dėmės. Aš galėjau įsivaizduoti įsiūtį

tarp jo juodų antakių ir surauktą jo kaktą. Jei aš būčiau buvus ten, aš turbūt būčiau juokusis.

Nesukelk sau smegenų insulto Džeikobai. Būčiau jam pasakius . Tiesiog išspjauk tai.

Juokas buvo paskutinis dalykas, kurį galėjau daryti skaitydama žodžius, kuriuos jau išmokau

atmintinai. Jo atsakymas į mano išdėstytą žinutę – perduotą Čarlio Biliui kaip antroje klasėje, jei

jau jis taip įvardijo – nebuvo staigmena. Aš žinojau atsakymą, dar prieš atplėšdama voką.

Staigmena buvo tai, kaip kiekviena perbraukta eilutė mane skaudino. Tarsi raidžių tikslas buvo

pagaląsti ašmenis. Dar daugiau, prieš kiekvieną piktą pradžią telkšojo pilnas skausmo baseinas.

Džeikobo skausmas mane žudė labiau nei mano pačios.

Kol aš mąsčiau apie tai pajutau neabejotiną svilėsių kvapą sklindantį iš virtuvės. Kituose

namuose, faktas, kad kažkas kitas gamina be manęs, nebūtų sukėlęs panikos.

Aš įsikišau sulamdytą popierėlį į savo kišenę ir nubėgau laiptais žemyn.

Indas su spaghetti padažu, kurį Čarlis šildėsi mikrobangų krosnelėje buvo tik pirmasis

perversmas, kol aš truktelėjau dureles ir tai ištraukiau.

-Ką aš blogai padariau? – Pasiteiravo Čarlis.

-Tu turėtum nuimti dangtį pirmiausia, tėti. Metalas kenkia mikrobangų krosnelei. – Aš greitai

nuėmiau dangtį kaip ir sakiau. Įpyliau pusę padažo į dubenį ir įdėjau jį atgal į mikrobangų

krosnelę, ir stiklinį indą padėjau į šaldytuvą. Nustačiau laiką ir paspaudžiau „Pradėti“.

Stephenie Meyer UŽTEMIMAS

Plik z chomika:

Inne pliki z tego folderu:

Inne foldery tego chomika: